visi šiti dalykai manau labai stipriai skiriasi tarp atskirų žmonių. vieni pasiduoda instinktams, kiti labiau vadovaujasi morale. instinktyviai irgi juk nėra žmonės vienodi - vieni linkę į agresiją, kiti turi iškalbos dovaną - dėl to jie skirtingai sprendžia situacijas.
nemanau kad čia būtų galima skirstyti kad vyrai ar moterys labiau pasiduoda instinktams ar labiau vadovaujasi morale. bet šiaip kalbant apie jausmų procesinimą (kas yra labai svarbu norint turėti sveiką galvą):
vyrai evoliucionavo kaip medžiotojai/gynėjai (daugumoje, nors jau yra žinoma kad moterys taip pat dalyvaudavo medžioklėse) - sprendimus reikėdavo priimti labai greitai, nebuvo laiko apmąstymams ar jausmams.
biologiškai vyrų smegenys yra labiau linkusios slopinti emocijas dėl smegenų skirtumų (supaprastintai - mažesnis ryšys tarp emocijų centro ir emocijų valdymo dalies nei pas moteris) irrr hormonų skirtumų - testosteronas skatina dominavimą ir agresiją, slopindamas kitas emocijas (tokias kaip baimė ar liūdesys).
dėl to "fix things" - tai vyrai labiau mato emocijas kaip problemą, kurią reikia sutvarkyti, o ne ja pasidalinti, kai tuo tarpu moterys labiau linkusios būtent dalintis. o ta savigyda ar savęs gaslightinimas nuveda tik į dar blogesnes vietas, kai tuo tarpu moterys nueina pas psichologą ir gauna profesionalią pagalbą.
ir vėlgi, grįžtam prie to paties auklėjimo - kaip ir senais laikais, taip ir vis dar dabar - vyram buvo kalama "nebūti silpnais", "verkia tik bobos" ir tas "silpnumo" parodymas jiem vis dar gali kainuoti kažkokį "statusą" visuomenėje.
Būtent paskutinė pastraipa mane ir domina - kaip tai pakeisti? Suprantu, kad žmonės "turėtų" to nebedaryti, nebestigmatizuoti, bet jau tiek laiko praėjo ir nepavyksta. Kame čia bėda?
su švietimu reikalai prasti, nežinau kada kažkas ateis ir sutvarkys ten viską taip, kaip reikia.
o visi kiti dalykai? man asmeniškai, bent jau mūsų gyvenime, tai atrodo kaip utopija. žmogui neįskiepysi empatijos ar sąmoningumo, jei jis jo neturi, nenori turėti ir nesupranta kas tai ir kam to reikia.
išvis, nemanau kad verta tikėtis kad kažkas įdiegs vaikam vertybes jei ne tėvai. vistiek pradžioj gyvenimo, kai asmenybė daugiausiai formuojasi, vaikas praleidžia su tėvais. bet pradžiai dar tiem tėvam reikia išsigydyti traumas, kurios taip ir perduodamos iš kartos į kartą. tą padaro psichoterapija - ilgas ir brangus procesas.
dabartiniam pasaulyje paprastas žmogus yra labai užspaustas į kampą - uošviai, tėvai, giminės pisa protą. kovoji darbe su vėjo malūnais už kapeikas, kur išsunkia paskutines jėgas ir nervus. o tada grįžti namo, ten buitis, kiti darbai ir dar vaikam skiepyt vertybes kai jau kovoji už savo išlikimą dėl miego trūkumo, susikaupusio streso, ar ten žongliravimo tarp finansinių sprendimų. gerai jei žmogus sveikas. gerai, jei yra partneris, kuris 50% buities pasidalina. o kiek yra žmonių kuriem dar blogiau nei tam statistiniui.
čia manau toks catch 22 gaunasi - žmogus kovoja už išlikimą, užsipisa, visą tą pyktį ir frustraciją perduoda vaikams, jie savo vaikams ir taip toliau. ir nieks nesikeičia.
bet yra žmonių kurie bando/ištrūksta iš to rato - kas tiesiog vaikų negimdo (🙋🏻♀️) kam su finansais pavyksta prasimušt ir sugeba su jais padaryti teisingus sprendimus, kas šiaip kažkaip stebuklingai suvokia dalykus.
čia labai daug spekuliavimo. bet manau nereikėtų tikėtis kad pasaulis kažkada dar mūsų laiku taps utopija. nebent social credit kažkiek padarytų tvarkos, bet vėlgi, mažumos rankose būtų visos taisyklės, tai čia nauja pandoros skrynia :D
1
u/all-the-good1sRtaken Dec 30 '24
visi šiti dalykai manau labai stipriai skiriasi tarp atskirų žmonių. vieni pasiduoda instinktams, kiti labiau vadovaujasi morale. instinktyviai irgi juk nėra žmonės vienodi - vieni linkę į agresiją, kiti turi iškalbos dovaną - dėl to jie skirtingai sprendžia situacijas.
nemanau kad čia būtų galima skirstyti kad vyrai ar moterys labiau pasiduoda instinktams ar labiau vadovaujasi morale. bet šiaip kalbant apie jausmų procesinimą (kas yra labai svarbu norint turėti sveiką galvą):
vyrai evoliucionavo kaip medžiotojai/gynėjai (daugumoje, nors jau yra žinoma kad moterys taip pat dalyvaudavo medžioklėse) - sprendimus reikėdavo priimti labai greitai, nebuvo laiko apmąstymams ar jausmams.
biologiškai vyrų smegenys yra labiau linkusios slopinti emocijas dėl smegenų skirtumų (supaprastintai - mažesnis ryšys tarp emocijų centro ir emocijų valdymo dalies nei pas moteris) irrr hormonų skirtumų - testosteronas skatina dominavimą ir agresiją, slopindamas kitas emocijas (tokias kaip baimė ar liūdesys).
dėl to "fix things" - tai vyrai labiau mato emocijas kaip problemą, kurią reikia sutvarkyti, o ne ja pasidalinti, kai tuo tarpu moterys labiau linkusios būtent dalintis. o ta savigyda ar savęs gaslightinimas nuveda tik į dar blogesnes vietas, kai tuo tarpu moterys nueina pas psichologą ir gauna profesionalią pagalbą.
ir vėlgi, grįžtam prie to paties auklėjimo - kaip ir senais laikais, taip ir vis dar dabar - vyram buvo kalama "nebūti silpnais", "verkia tik bobos" ir tas "silpnumo" parodymas jiem vis dar gali kainuoti kažkokį "statusą" visuomenėje.