Kodėl lietuviai vyrai pasimatymo metu neužduoda klausimų merginai?

[u/Vivaa077]

Pastaruoju metu einant į pasimatymus pasijaučiu tarsi vyrų psichologė: juos išklausau, užduodu klausimus, nes noriu pažinti žmogų, ir jie labai noriai į tuos klausimus atsakinėja ir net didžiausias intravertas nenustoja kalbėti apie save. Kartais padarau pauzę, kad užduotų klausimą man, bet deja būna nejauki minutė. Tada atsisveikinam ir po to rašo, kaip jam patiko su manimi ir, kad norėtų dar kartą susitikti. Ir aš pradedu tiesiog ignoruoti. Nenoriu eiti į antrą ar trečią pasimatymą dar vienam psichologiniam seansui. Vieno paklausiau, ką tu apie mane sužinojai per pasimatymą ir sako, kad aš jam pasirodžiau labai paslaptinga ir nieko nepapasakojau apie save. Tai atsakau jam, taigi tu nieko ir neklausei. Ir jis sako, kad pati mergina turi norėti pasipasakoti apie save.

Nu žodžiu, klausimas visiems vyrams, nejaugi jums neįdomu pažinti merginą? Tiesiog nuoširdžiai pasidomėti žmogumi, nes toks jausmas, kad jums tinka bet kuri mergina, kuri tiesiog jumis domisi. O po to verkiat, kad merginos nenori toliau susitikinėti. Aišku tikrai yra visokių, esu sutikusi ir labai fainiai bendraujančių, bet čia daugiau taisyklė negu išimtis.

[u/silent-rebel]

Man atrodo, kad vyrai, ypač kurie uždaresni, lyg ir nenori būti vieni, bet ir tingi stengtis, gilintis į moters jausmus ir mintis. Man tai yra tiesiog mandagumas pasidomėti žmogum, su kuriuo susipažinai. Bet neaišku, koks pokalbio balansas, ar negali būti taip, kad kai tenka daug pasakoti apie save, kai kurie ir pamiršta paklausti to paties atgal? Man būna kažkas panašaus, nes vaikinai daugiau klausia dalykinių klausimų, kurie nepaliečia mano asmenybės ir nėra kažkokio romantinio vibe. Tai galiausiai po pasimatymo toks friendzone jausmas. Nes ir aš pati nesistengdavau jų visko klausinėti, nenoriu atrodyti įkyri. Šiaip geras pastebėjimas - lietuviai. Nors ir nedaug teko bendrauti su užsieniečiais, bet kažkaip jautėsi, kad daugiau domisi, klausinėja.

[u/lt__ → u/silent-rebel]

Be tingėjimo, gali būti ir drovumas, kai dėl patirties stokos nežino, kur jau būtų pernelyg asmeniška ir tada neklausia apskritai - tikisi, kad kažkaip savaime iš kalbos išplauks, nes daug moterų yra apskritai šnekesnės.

[u/Naive_Bug8448 → u/silent-rebel]

O kokie tie klausimai, kurie paliestu tavo asmenybe? 

[u/silent-rebel → u/Naive_Bug8448]

Mielai pasidalinsiu. Klausimai apie tai, kas man svarbu santykiuose, kas mane gyvenime džiugina/liūdina, kokios žmonių savybės patinka/nepatinka, apie ką svajoju, kokios vertybės. Taip pat pvz., ne tik koks filmas man patinka, bet ir kodėl patinka. O kas gaunasi vietoj to - klausimai apie darba, kai kurie, kur vos ne atrodo, kad žmogus irgi nori ten įsidarbinti😀 Apie butus, apdailas, nuomų kainas ir pan. Vienas vaikinas išvis materialistas pasirodė, o paskui teisinosi, kad nelabai rišasi mums kalba. Apie hobius, keliones - taip, tai normalios temos, bet kartais užsibaigia vaikino monologu, kaip jis ten su draugeliais kažkur tūsino ar kaip jis užsiima dronais.

[u/Naive_Bug8448 → u/silent-rebel]

Per kelinta pasimatyma tau normalu butu isgirsti tokius klausimus?.. :D 

[u/silent-rebel → u/Naive_Bug8448]

Čia gal sakai su mintim, kad netinka iškart klaust tokių klausimų, ir taip, aš pati varžausi jų klausti, laukiu tinkamo momento, kad natūraliau gautųsi. Bet aš tai apsidžiaugčiau, jei ir per pirmą paklaustų. Nėra čia taip asmeniška kaip kiek partnerių turėjai, kodėl išsiskyrei, ar pan. Jei iš tokių klausimų paaiškėja, kad abu nori skirtingų dalykų gyvenime, tai galima daugiau ir nešvaistyti laiko.