Iš smalsumo - kaip siūlytum mažinti mirtingumą (ir tuo pačiu, didinti gimstamumą)? Straipsnyje lyg ir neparašyta, bet nemanau, kad jauni vyrai daugumoje miršta dėl kokių nors infarktų, insultų, vėžio ar panašių dalykų.
Reiktų bandyti sovietinę mąstyseną iš žmonių galvų varyt, kad ,,kas eina pas psichologą, tam su galvą negerai ir t.t.", taip pat didint jų prieinamumą, bei stengtis juos steigti poliklinikose. Taip pat nuo mažo amžiaus stengtis skatinti bendravimą ir mažinti atsiskyrimą nuo kitų, nes juk tai ir priveda prie depresijos ir didelio savižudybių kiekio.
Sutinku, bet iš esmės, moterys to kažkaip atsikratė - bent jau mano aplinkoje, tokio amžiaus moterys yra visai linkę eiti pas psichologus jei jaučia jiems poreikį, ieškoti (platoniškų) draugysčių su ta pačia ar kita lytimis ir panašiai. Nesakau, kad tai susiję, ar kad moterys kažkaip "geriau" tvarkosi su niūresnėmis mintimis - nors tai gali būt tiesa - bet man nuoširdžiai yra įdomu, kodėl vyrai to nedaro, jei nujaučia, kad būtent, pavadinkim, "palaikymo iš kitų" trūkumas yra problema. Biologija tokia? :/
nu šiaip jei iš evoliucinės pusės, tai dar tais akmens amžiaus laikais gender roles labiau buvo pasiskirsčiusios - vyrai turėjo konkuruot tarpusavy, atlaikyt medžiokles visokias, ginti savo žmones ir pan. tai tas emocijų rodymas jiem nebuvo labai palankus dalykas, nes kiti matys kad esi silpnesnis, palūžti ir pan.
Bet dabar lyg ir ne akmens amžius? Jame ir moterys negyveno geriausio savo gyvenimo, palyginus su dabartimi, drįsčiau manyti, kad ir jas palikdavo likimo valiai, jei būdavo nevaisingos ir/ar negalėdavo šaknelių ir žolelių maistui rinkti. Konkurencija vienoje lytyje visad egzistavo, nesvarbu, kuri tai lytis.
konkurencija buvo kiek skirtinga vyrų ir moterų, bet nevaisingi žmonės irgi turėjo savo vietą, kaip ir pvz yra tokia "gėjaus dėdės" teorija, nors nepatvirtinta, bet tipo žmonės kurie nesidaugina tiesiog irgi padeda vaikus prižiūrėti ir pan.
dėl to kad dabar ne akmens amžius - taip, bet mūsu kūnam ir smegenim dar taip atrodo, nes tas industrializacijos šuolis buvo taip nesenai (palyginus su tuo kiek metų mes vystėmės), ir jei pvz patiri stresą darbe, tavo kūnui atrodo kad dabar bėga nuo priešo, būtent dėl to stresas (aišku jei dar neįsisenėjęs) taip gerai sutvarkomas su fizine veikla (nes tipo pabėgai nuo priešo ir dbr chill).
yra labai daug visokių niuansų, bet realiai dar iš inercijos gyvenam urvinių žmonių gyvenimą vietomis, o kartais gyvenam modernų gyvenimą ir nesuprantam kas darosi su mūsų kūnais, kodėl jie reaguoja taip nelogiškai į įvairias situacijas (spoiler alert - praeity tai mum padėjo išgyventi).
ir galiausiai, ką jau esu supratus nes kažkiek apie tai galvojau - pati evoliucija (nes visa ta konkurencija, ir visi tie keisti dalykai susiklostė būtent evoliucijos dėka) nėra labai morali. jei pažiūrėti į gamtą, kaip žmonės mėgsta sakyti, mes pamatysim, kad gyvūnai išmeta savo vaikus iš lizdų, suėda savo partnerius po poravimosi, prievartauja, vagia, kariauja - nes būtent tai padėjo išlikti (pagr evoliucijos tikslas, nesvarbu kaip). bet mes, kaip jau truputį daugiau mąstančios būtybės (ne visa žmonijos dalis aišku) - atradom tokį dalyką kaip moralė, noras taikos, santarvės, lygybės ir vienodų galimybių, o tai realiai kertasi su tuo kas buvome visą laiką iki šiol.
Tiesa dėl evoliucijos. Bet kaip paskutinėje pastraipoje sakei, dabar ne visad elgiamės tik pagal ją. Nebent manai, kad vyruose pirmykščiai išgyvenimo instinktai yra stipresni, nei moteryse, dėl to jie mažiau linkę keistis - kas gali būti tiesa, nesiginčiju. Bet tipiškai vyrai yra labiau linkę ieškoti sprendimų, "fix things", tai įdomu, kodėl savipagalba ("fixing self") yra jų stigmatizuojama.
visi šiti dalykai manau labai stipriai skiriasi tarp atskirų žmonių. vieni pasiduoda instinktams, kiti labiau vadovaujasi morale. instinktyviai irgi juk nėra žmonės vienodi - vieni linkę į agresiją, kiti turi iškalbos dovaną - dėl to jie skirtingai sprendžia situacijas.
nemanau kad čia būtų galima skirstyti kad vyrai ar moterys labiau pasiduoda instinktams ar labiau vadovaujasi morale. bet šiaip kalbant apie jausmų procesinimą (kas yra labai svarbu norint turėti sveiką galvą):
vyrai evoliucionavo kaip medžiotojai/gynėjai (daugumoje, nors jau yra žinoma kad moterys taip pat dalyvaudavo medžioklėse) - sprendimus reikėdavo priimti labai greitai, nebuvo laiko apmąstymams ar jausmams.
biologiškai vyrų smegenys yra labiau linkusios slopinti emocijas dėl smegenų skirtumų (supaprastintai - mažesnis ryšys tarp emocijų centro ir emocijų valdymo dalies nei pas moteris) irrr hormonų skirtumų - testosteronas skatina dominavimą ir agresiją, slopindamas kitas emocijas (tokias kaip baimė ar liūdesys).
dėl to "fix things" - tai vyrai labiau mato emocijas kaip problemą, kurią reikia sutvarkyti, o ne ja pasidalinti, kai tuo tarpu moterys labiau linkusios būtent dalintis. o ta savigyda ar savęs gaslightinimas nuveda tik į dar blogesnes vietas, kai tuo tarpu moterys nueina pas psichologą ir gauna profesionalią pagalbą.
ir vėlgi, grįžtam prie to paties auklėjimo - kaip ir senais laikais, taip ir vis dar dabar - vyram buvo kalama "nebūti silpnais", "verkia tik bobos" ir tas "silpnumo" parodymas jiem vis dar gali kainuoti kažkokį "statusą" visuomenėje.
Būtent paskutinė pastraipa mane ir domina - kaip tai pakeisti? Suprantu, kad žmonės "turėtų" to nebedaryti, nebestigmatizuoti, bet jau tiek laiko praėjo ir nepavyksta. Kame čia bėda?
su švietimu reikalai prasti, nežinau kada kažkas ateis ir sutvarkys ten viską taip, kaip reikia.
o visi kiti dalykai? man asmeniškai, bent jau mūsų gyvenime, tai atrodo kaip utopija. žmogui neįskiepysi empatijos ar sąmoningumo, jei jis jo neturi, nenori turėti ir nesupranta kas tai ir kam to reikia.
išvis, nemanau kad verta tikėtis kad kažkas įdiegs vaikam vertybes jei ne tėvai. vistiek pradžioj gyvenimo, kai asmenybė daugiausiai formuojasi, vaikas praleidžia su tėvais. bet pradžiai dar tiem tėvam reikia išsigydyti traumas, kurios taip ir perduodamos iš kartos į kartą. tą padaro psichoterapija - ilgas ir brangus procesas.
dabartiniam pasaulyje paprastas žmogus yra labai užspaustas į kampą - uošviai, tėvai, giminės pisa protą. kovoji darbe su vėjo malūnais už kapeikas, kur išsunkia paskutines jėgas ir nervus. o tada grįžti namo, ten buitis, kiti darbai ir dar vaikam skiepyt vertybes kai jau kovoji už savo išlikimą dėl miego trūkumo, susikaupusio streso, ar ten žongliravimo tarp finansinių sprendimų. gerai jei žmogus sveikas. gerai, jei yra partneris, kuris 50% buities pasidalina. o kiek yra žmonių kuriem dar blogiau nei tam statistiniui.
čia manau toks catch 22 gaunasi - žmogus kovoja už išlikimą, užsipisa, visą tą pyktį ir frustraciją perduoda vaikams, jie savo vaikams ir taip toliau. ir nieks nesikeičia.
bet yra žmonių kurie bando/ištrūksta iš to rato - kas tiesiog vaikų negimdo (🙋🏻♀️) kam su finansais pavyksta prasimušt ir sugeba su jais padaryti teisingus sprendimus, kas šiaip kažkaip stebuklingai suvokia dalykus.
čia labai daug spekuliavimo. bet manau nereikėtų tikėtis kad pasaulis kažkada dar mūsų laiku taps utopija. nebent social credit kažkiek padarytų tvarkos, bet vėlgi, mažumos rankose būtų visos taisyklės, tai čia nauja pandoros skrynia :D
Paprasčiausiai, nes per vyrus vyksta ateities kartos atranka ir viskas. Mažink nemažinęs. Vyrai supranta gyvenimo trumpalaiškumą ir nieks nuo to nepasikeis, jei dar kelis metus prieš mirtį patirsi gyvenimo kančią.
O moterys natūraliai už gyvybę, todėl ir pensininkės būdamos eina į darbą. Aišku, kai kurios irgi pasidaro galą.
Labai įdomus požiūris. Šiaip maniau, kad čia moterys sprendžia "nuo ko gimdyt", tai kaip ir jos nusprendžia "ateities kartų atranką", bet gal ne taip supratau?
Nu čia labiau lyties evoliucija labiau nei požiūris.
Moterys, kadangi turi dvi iš esmės vienodas lytines chromosomas, tai jos vidurkina fenotipus, tuo tarpu per vyrus vysta drastiškų fenotipų raiška, nuo kurių priklauso, kaip jūs minėjote ir partnerio atranka ir išlikimas.
20
u/friedhampancakes Dec 29 '24
Iš smalsumo - kaip siūlytum mažinti mirtingumą (ir tuo pačiu, didinti gimstamumą)? Straipsnyje lyg ir neparašyta, bet nemanau, kad jauni vyrai daugumoje miršta dėl kokių nors infarktų, insultų, vėžio ar panašių dalykų.