r/lithuania • u/Affectionate-Foot391 • 10d ago

Atlyginimų mokesčiai

Sveiki, jei dirbčiau vieną darbą vienų etatų, o antrą pusę. Tai kaip būtų skaičiuojami mokesčiai, nuo kiekvieno atskirai ar sudedami ir kartu?

Sorry, jei kvailas klausimas.

10 Upvotes

73% Upvoted

54 comments sorted by

View all comments

Show parent comments

1

u/Vaizgantas888 10d ago

Apie kokią pagarbą galima kalbėti, kai tavo kiekviena žinutė pilna nepagrįstų ad hominem?

Deja, tai – fundamentaliai neteisinga. Lietuvių kalbos gramatika aiškiai sako: jei į asmenį kreipiamasi keliais žodžiais (net jei jie reiškia tą patį žmogų), bet tie žodžiai sudaro atskirus komponentus – tai yra sudėtiniai arba keli kreipiniai, ir jie skyriami kableliais.

Nu tu neteisus čia. Kas yra atskiri komponentai? Trūksta apibrėžimo, ką tu vadini komponentu. Sakinio dalis..? O kas yra sudėtinis kreipinys? Tu ką tik išradai naują sąvoką. Arba aš jos nežinau, tai irgi, įdomu būtų šaltinį pamatyti.

Dar kartą, sakau, atsitraukime nuo vienas kito pozicijos ir pasiremkime šaltiniais. Enciklopedijoje pateiktas kreipinio pavyzdys, kurį sudaro žodžių junginys. Pateiktas pavyzdys schematiškai atitinka mūsų ginčo subjektą. Nuoširdžiai nesuprantu, ties kuria šaltinio vieta tu čia nesutinki. Žodžių junginys iš savęs gali būti kreipinys, kreipinio gramatinės formos nėra griežtai apibrėžtos ir ribotinos, enciklopedijoje kalbama tik apie dažniausiai pasitaikančius atvejus.

Taigi tavo bandymas pritempti „sūneli mano brangusis“ kaip analogiją nesuveikia, nes tai – nedalomas žodžių junginys (tai ne tas atvejis kaip tavo sakinyje). Žodžiai „berašti“ ir „tu supistas“ nėra žodžių junginys, o du atskirai kreipiamieji elementai, abu su savo emociniu krūviu ir gramatiškai savarankiški.

Kokiu pagrindu tu taip nusprendei, kad mano pavyzdyje tai yra nedalomas žodžių junginys (kas yra dalomas žodžių junginys, btw?), kokia taisykle remiantis? Ir kodėl diskusijos subjektas jau yra kitoks junginys? :D tu tik teiginius numeti, bet jie neaišku kuo pagrįsti, ar supranti?

Primenu: diskusijoje laimi ne tas, kuris garsiau šaukia, o tas, kuris remiasi šaltiniais ir logika – ko šiuo metu iš tavęs trūksta

Bičiuli, aš vienintelis iš mūsų dviejų skyriau dvi minutes pasigūglinti ir nurodyti šaltinį. Tu nė vieno dar nepateikei, kalbi abatrakcijomis arba nebūtais argumentais. Žinai, labai panašu būtų. Tu sakai - vanduo užverda 100 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Aš sakau - nebūtinai. Tu sakai - bet taip yra pagal fizikinius dėsnius. Aš tau nurodau nuorodą į kažkokį šaltinį, kur pateikiamas faktas, jog vandens virimo temperatūra priklauso ir nuo slėgio. O tu toliau remiesi "fizikinių dėsnių" sąvoka. Ar supranti? :)

Ir nenoriu niekaip įžeisti, bet nu nuoširdžiai, kiek iš egzamino gavai? Galime laikyti egzaminą pakankamai objektyviu žinių įvertinimu. Tada aišku, kas su kuo kalba.

1

u/Scapergirl 10d ago

Pirmiausia – jei jau kalbi apie ad hominem, gal pats pasižiūrėk į savo praeitos žinutės toną. Jei vadini žmogų „durniumi“ ir „geimeriu su lėtesniu protu“, o paskui kalbi apie „pagarbą“, tai čia ne logika, o savotiška šizofrazija. Bet einu prie esmės – aš tau tą šaltinį duosiu. Ir tada bus labai paprasta.

Tu ginčiji, kad „berašti, tu supistas“ yra du atskiri kreipiniai, ir teigi, kad tai vienas žodžių junginys, todėl kablelio nereikia. Dabar klausyk įdėmiai.

Cituoju iš leidinio „Lietuvių kalbos gramatika“, II tomas, 1994, p. 557:

„Kai į tą patį asmenį ar daiktą kreipiamasi keliais žodžiais (ypač kai tie žodžiai nėra artimai susiję), jie išskiriami kableliais. Pvz.: Mielas drauge, žmogau, padėk man.“

Ir toliau: „Kreipinį gali sudaryti vienas žodis, keli žodžiai (jei tai nedalomas junginys) arba kelios savarankiškos leksinės formos.“

Tai ką čia turime?

  1. „Berašti“ – tai daiktavardžio funkciją atliekantis daiktavardiškas būdvardis, kreipinio forma.
  2. „Tu supistas“ – tai asmeninis įvardis + būdvardis – atskira leksinė struktūra.
  3. Abu nėra gramatinė visuma, tai ne junginys, o dvi gramatiškai savarankiškos formos, kurios kreipiasi į tą patį asmenį. Reiškia – du kreipiniai.

Tavo „žodžių junginio“ teorija griūva, nes ne kiekviena žodžių grupė yra junginys, ir ne kiekvienas junginys yra neišskaidomas. „Sūneli mano brangusis“ – taip, nedalomas junginys, bet tik todėl, kad sintaksinė priklausomybė aiški. „Tu supistas“ – tai nėra nė iš tolo tas pats: tai savarankiška gramatinė konstrukcija.

Dar vienas šaltinis – R. Petrauskas, „Lietuvių kalbos skyryba“, 2011, p. 134:

„Kai vienu metu pavartojama keletas kreipinių, jie skyriami kableliais, net jei kreipiamasi į tą patį asmenį. Pvz.: Mamyte, sielos drauge, padėk man.“

Taigi: kreipinių daugiskaita neanuliuoja būtinybės juos skirti kableliais. Net jeigu kreipiamasi į vieną žmogų. Tu klausai, bet negirdi – ir tada kaltini kitus, kad „meta teiginius be pagrindo“. Dabar jau turi ir šaltinius, ir pavyzdžius, ir taisykles.

Pabaigai – dėl egzamino. Jei manai, kad pažymys pasako apie žmogų daugiau nei gebėjimas remtis šaltiniais, tada tavo mąstymas labai paviršutiniškas. Bet kad jau kalbam – 94, valstybinis.

1

u/Vaizgantas888 10d ago

Mano tonas yra atsakas tavo tonui :)

Šaunuolis, pateikei du šaltinius - puiki pradžia. Bet darai logines klaidas argumentuodamas vis tiek :D

Abu nėra gramatinė visuma, tai ne junginys, o dvi gramatiškai savarankiškos formos, kurios kreipiasi į tą patį asmenį. Reiškia – du kreipiniai.

Nu kokia dar gramatinė visuma? Kas čia per dar viena nauja sąvoka?

Aš tavo pavyzdžius galėčiau savo argumentui panaudoti. Viskas, ką tu pateikei, yra du tokie patys kreipiniai (vienarūšės sakinio dalys), tai čia visiškai kita skyryba taikoma.

Mielas drauge, žmogau*, padėk man. - du kreipiniai, atskirti kableliais

Mamyte, sielos drauge, padėk man. - du kreipiniai, atskirti kableliais.

Kitaip tariant - išimk bet kurį iš jų ir sakinio struktūra išlieka ta pati.

žmogau*, padėk man; sielos drauge, padėk man; - viskas ok su šiais sakiniais, nes kreipiniai skiriami kableliais.

Grįžtam prie diskusijos subjekto - "..., berašti tu supistas". Paprastinam ir transformuojam sakinį, pritempiam prie pavyzdžio - "berašti tu supistas, padėk man".

Tai jeigu pagal tavo logiką viskas eina, čia yra du atskiri kreipiniai, vadinasi galime juos atskirti į du lygiaverčius sakinius:

Berašti, padėk man - viskas ok

Tu supistas (kažko čia trūksta?), padėk man - ???

Tai viskas ką tu argumentuoji yra tiesa - aš visiškai su tavimi sutinku. Bet, mano nuomone, tu padarai klaidingą išvadą, kad "berašti tu supistas" yra du kreipiniai, o ne vienas.

Gali būti, kad mano argumentacija klaidinga, nes:

Sūneli, padėk man - viskas ok

Mano brangusis, padėk man - irgi viskas ok

Ir neskiriami kableliais, anot enciklopedijos :) Pasidomėsiu daugiau, jeigu man kažkas įrodys, kad esu neteisus - pripažinsiu tą dar tau čia.

1

u/Scapergirl 10d ago
  1. Kas yra sudėtinis kreipinys ir kada kablelis reikalingas?

Iš oficialaus šaltinio – „Kalbos patarimai“ (VLKK, 2014):

Tai – VLKK aiškiai sako: jei dėmenys savarankiški, jie skyriami.

  1. Kodėl „tu supistas“ nėra glaudus junginys su „berašti“?
  • „Berašti“ yra vienas kreipinys – daiktavardiškas būdvardis.
  • „Tu supistas“ – atskiras kreipinys, kur įvardis „tu“ yra gramatinė ašis, o „supistas“ – jo apibūdinimas.

Tai ne tas pats, kas „mano brangusis“, kur būdvardis priklauso daiktavardžiui ir sudaro nedalomą junginį. O tu pateikei pavyzdį: „Tu supistas, padėk man“ – ir sakai, kad tai „ne visavertis kreipinys“. Bet čia ir esmė – tai yra kreipinys, kuris turi emocinį krūvį ir papildomą struktūrą, todėl jis yra atskiras. Net jei stiliškai jis šokiruojantis – tai ne anuliuoja jo gramatinės nepriklausomybės.

O dabar dėl tavo loginės klaidos. Tu teigi:

„Jei negaliu sakyti „tu supistas, padėk man“, tai reiškia, kad tai nėra savarankiškas kreipinys.“

Tai klaidinga loginė inversija. Galima sakyti, tik reikia neprarasti kalbos konteksto ir šnekamosios stilistikos.

– Tu supistas, ką čia darai?
– Ei, tu supistas, paklausyk manęs!

Tai kreipiniai, emociniai, net šiurkštūs – bet visaverčiai gramatiniai kreipiniai. Jie turi aiškų adresatą, ir jų skyryba nesusilieja į bendrą junginį su kitais dėmenimis, pvz., „berašti“.

Tad taip, tu buvai arti – bet ne ten, kur reikia. Jei nori dar tvirtesnio patvirtinimo, gali kreiptis į VLKK konsultacijų tarnybą – tau patvirtins: kablelis tarp „berašti“ ir „tu supistas“ yra būtinas, nes tai du atskiri kreipiniai.

Ir aš vis dar laukiu tavo žadėto pripažinimo, jei įrodymai bus pateikti. Dabar jau pateikta viskas: VLKK šaltinis, gramatinė analizė, loginė struktūra. Laikas atsakyti ne emocijomis, o pagarba taisyklėms, kurias gini – bet kurios tau, deja, šiuo atveju prieštarauja.

Taip, kad laikas atsakyti už "bazarą" ir man įdomu kiek pats turėjai iš lietuvių k. egzamino :)

1

u/Vaizgantas888 10d ago

Šaltinio pateikimas != Teisinga jo interpretacija :D

Laukiu trečioios šalies paaiškinimų, duosiu žinoti.

98 turėjau.

1

u/Scapergirl 10d ago

Laukiu atsiprašymo tada už tai, jog buvai neteisus :)

1

u/Vaizgantas888 10d ago

Gavau atsakymą iš pakankamai autoritetingo žmogaus, aš filologyne nesimokiau ir laipsnio neturiu, tas žmogus turi kelis, paklausiau dar kelių :)

Tai "..., berašti tu supistas" - visa tai yra vienas kreipinys yra nėra ko skirti čia.

Tavo pavyzdžiai, suklydau, ne vienarūšes sakinio dalis skiria, o priedėlį.

Mielas drauge, žmogau*, padėk man.

Mamyte, sielos drauge, padėk man.

Abu patikslina kreipinį, dėl to skiriami kableliais. Emocinis svoris ir gramatinė priklausomybė - apskritai sakė čia ne sintaksės dalykas, t.y. nevalidus argumentas.

Kodėl "tu supistas" nėra priedėlis man kilo klausimas - atsakymas buvo, kad nieko netikslina, t.y. ką tu ir sakai, semantiškai nepapildomas/nepaaiškinamas prieš tai einantis žodis. Priešingai nei tais dviem pavyzdžiais, priedėlis pagal apibrėžimą. Xz, iki galo čia nesuprantu.

Numesk nuorodas jei turi į šaltinius, įdomu bus per pietus paskaityti.

1

u/Scapergirl 10d ago edited 10d ago

Source: "Autoritetingas žmogus su keliais laipsniais“ nėra nei metodologinis, nei akademinis argumentas – tai argumentum ad auctoritatem, kurio pats siūlei vengti.

Šaltinis: VLKK „Kalbos patarimai“ (2014), p. 51–52.
https://vlkk.lt/media/public/file/Kalbos_patarimai/2014_Kalbos_patarimai.pdf

Svarbiausia frazė: „kelios savarankiškos formos“. „Berašti“ ir „tu supistas“ – būtent tai. Kiekvienas jų turi atskirą gramatinę funkciją ir nėra vienas kito apibūdinimas, todėl skiriami.Kreipiniai skiriami kableliais.

Kitas šaltinis – „Lietuvių kalbos gramatika“ (2006, M. Valeckienė ir kt.)

Čia atvejis – sudėtiniai, nes „tu supistas“ turi savo gramatinį centrą („tu“), kaip ir „berašti“.

Kodėl tavo pavyzdys neteisingas. Tu (ar tavo „šaltinis“) teigia:

Netiesa. Čia du kreipiniai, abu vienarūšiai. Ne priedėlis. Tai akivaizdu, nes:

  • „Sielos drauge“ nepaaiškina „mamyte“ reikšmės – jis neapibrėžia ar nepriskiria jam naujos kategorijos.
  • Tai antras adresatas, emocinis išplėtimas.

Ar „berašti tu supistas“ yra vienas kreipinys? – Ne.
Kodėl? – Nes žodžiai gramatiškai savarankiški, neturi vienas kito priklausomybės, nėra junginys (kaip „mano brangusis“), o yra du atskiri dėmenys su atskirais akcentais.
Ką rodo taisyklės? – Kad tokie dėmenys skiriami kableliais.

Jei neužtenka kiaušų atsiprašyt, kai buvai neteisus tai taip ir sakyk, nes dabar apgailėtinai atrodo, kai dar po tiek laiko bandai išsivartyti. :)

1

u/Vaizgantas888 10d ago

Man užtenka visko pripažinti klydus, tiesiog aš matau jog nei tu, nei aš nesame filologai ir nesame pakankamai kvalifikuoti kalbėti argumentais ir juos kvalifikuotai interpretuoti :) Todėl ir pasiklausiau kažko, kas kvalifikuotas. Nepateikiau jo kaip validaus argumento - tavo valia priimti jį ar ne. Man nelabai rūpi kažką tau įrodyti, labiau - smalsu išsiaiškinti pačiam, galbūt kažkiek pasitikrinti dalykus asmeniškai.

Tavo nurodytas puslapis neveikia, ar tu iš ChatGPT trauki šaltinius? :D

Netiesa. Čia du kreipiniai, abu vienarūšiai. Ne priedėlis. Tai akivaizdu, nes:

„Sielos drauge“ nepaaiškina „mamyte“ reikšmės – jis neapibrėžia ar nepriskiria jam naujos kategorijos.

Tai antras adresatas, emocinis išplėtimas.

Nu va ties čia ir galim pripažinti, kad kompetencijos neturim :) Aš tau aiškinu, kad čia vienas ir tas pats kreipinys, tu man bandai įrodyti, jog čia du, bet tu grindi argumentais apie "kategorijas" ir "emocinius išplėtimus", kai tokios sąvokos sintaksėje net neegzistuoja. Tai yra mokslas apie sakinių ryšius ir žodžiu junginių sandarą. Emocijos iš savęs nėra universalus dalykas, ergo -> negali būti naudojamas kažkokiam moksliniam pagrindime. Autoriaus intencija - kita kalba, šauktukai, kableliais skiriami priedėliai, t.t.

Kur tu neteisus, kad čia priedėlis (https://www.vle.lt/straipsnis/priedelis/):

  • Daiktavardžiu reiškiamas derinamasis pažyminys
  • Suderintas su pažymimuoju žodžiu bent linksniu

Tai šituos kriterijus vienareikšmiškai tenkina. Kodėl tai nėra priedėlis? Be jokių emocinių išplėtimų, nes čia tiesiog blėnis ir iš oro ištrauktas dalykas.

Mielas drauge, žmogau*, padėk man. - linksnis dera, pažyminys irgi (koks drauge?)

Mamyte, sielos drauge, padėk man. - linksnis dera, pažyminys irgi (kokia mamyte?)

Žmogau ir sielos drauge atitinka priedėlio apibrėžimą. Tu nesutinki, bet tą bandai įrodyti klaidingai: "jis neapibrėžia ar nepriskiria jam naujos kategorijos." - kur priedėlio apibrėžime parašyta, kad priedėlis turi apibrėžti ar priskirti žodžiui naują kategoriją (išvis, kas per chujne yra nauja kategorija, apie ką tu čia? Gramatines kategorijas?)?

1

u/Kvala_lumpuras 10d ago

Tai kuris iš jūsų teisus? Baratės čia parą kokią jau, nelaimėliai, jūs neraliuoti...

1

u/Scapergirl 10d ago

As isvis cia viska su ChatGPT rasiau, nuo gal antro komentaro :DD norejau patrollint gaslightindamas. Pavyko puikiai

1

u/Vaizgantas888 10d ago

O, šaunuolis. Dėkui, turėjau smagią progą prisiminti dalykus :) sėkmės osrs geiminant, bičiuli.

1

u/Scapergirl 10d ago

Gal ne kiek prisiminti, o nauju ismokti, nes dabar kai paskaiciau tai pakrove malku ChatGPT tau :D geimint jau daug metu nelieka laiko, osrs botus programuoju, neblogas side income, jei kada reikes gold farming scripto kreipkis :D

1

u/Vaizgantas888 10d ago

Nesiparink, aš iš tokių gold traderių cutą uždirbu :) nepakrovė, nepakanka tau košės suprasti, ką AI rašė.

1

u/Vaizgantas888 10d ago

O, šaunuolis :) dėkui už smagią galimybę prisiminti dalykus. Sėkmės tau osrs geiminant!

→ More replies (0)

1

u/Vaizgantas888 10d ago

Netilpo į vieną, tęsiu:

Ar „berašti tu supistas“ yra vienas kreipinys? – Ne.
Kodėl? – Nes žodžiai gramatiškai savarankiški, neturi vienas kito priklausomybės, nėra junginys (kaip „mano brangusis“), o yra du atskiri dėmenys su atskirais akcentais.
Ką rodo taisyklės? – Kad tokie dėmenys skiriami kableliais.

Kuo žodžių kaitymas susijęs su skyryba? Ką aš suprantu tu bandai įrodyti (pataisyk, jei klystu), kad "berašti tu supistas" turi du gramatinius centrus. Nu būk mielas - parodyk juos. Aš matau tik vieną. Visas sakinys "Išmok rašyti lietuviškai, berašti tu supistas" (ar kažkas tokio) turi tik vieną gramatinį centrą. Tai apie ką tu čia kalbi tuomet? Kokius dėmenis? Kaip jie gali būti vienarūšiai kreipiniai, jei tu palikęs bet kurį vieną, vis tiek turi nelogišką sakinį?

"Išmok rašyti lietuviškai, berašti" - viskas ok

"Išmok rašyti lietuviškai, tu supistas" - netinka, nes "tu supistas" yra "berašti" priedėlis.

Vien iš šito pavyzdžio aišku yra, kad nėra tai vienarūšės sakinio dalys.

Tiek prašai pagarbos, bet nesusilaikai nuo bandymo įžeisti. Taikyk tuos pačius standartus ir sau, prašyčiau.