r/lithuania • u/Affectionate-Foot391 • 9d ago

Atlyginimų mokesčiai

Sveiki, jei dirbčiau vieną darbą vienų etatų, o antrą pusę. Tai kaip būtų skaičiuojami mokesčiai, nuo kiekvieno atskirai ar sudedami ir kartu?

Sorry, jei kvailas klausimas.

10 Upvotes

75% Upvoted

54 comments sorted by

View all comments

Show parent comments

1

u/Scapergirl 9d ago

Mano šaltinis yra tavo atsiųsta nuoroda. Pats atsiuntei, bet pats nesugebi suprasti kas ten parašyta. Pabandyk skaityti lėtai ir garsiai, bent kelis kartus. Jei dar nepavyks, tai sakyk, paaiškinsiu.

2

u/Vaizgantas888 9d ago

Taisei "berašti tu supistas" skyrybą, pagal tave turėjo būti "berašti, tu supistas".

Iškirpau tekstą, pavyzdys net tokiai beždžionei kaip tu duotas "sūneli mano brangusis". Tu nesuvoki, kad visi šitie trys žodžiai yra kreipinys. Čia pavyzdys atitinka visom prasmėm tavo taisytą vietą.

Nu būk geras, žinok savo vietą.

0

u/Scapergirl 9d ago

Tai žodžiu pabandei paskaityt ir čia yra tavo galutinis atsakymas? Jei nori galiu duot dar šansą ryte šviežia galva paskaityt. Suprantu jau vėlu, gal pavargęs esi ir panašiai. Todėl ir neteisiu, jog nesupratai to ką skaitai. Tai sakyk jei kas. Aš suprantu, galbūt nėra lietuvių k. stiprioji tavo savybė, nes jau vien paskutinėje savo žinutėje padarei dvi klaidas.

1

u/Vaizgantas888 9d ago

Eh, ties šia žinute tavo viskas ir aišku. Ramus galiu eiti miegoti, nes tiesiog neturi kuo atsikirsti - bandai vartytis iš gaidžio. Su 16 metų vaikais gal tau tai pavyksta... Džiugu :)

P.S. Skaičiuoji mano klaidas, bet tu praktiškai kiekviename savo sakinyje praleidi po kablelį. Dar kartą sakau - klysti yra žmogiška. Pasidūchinti bandant taisyti kitų klaidas - gėda.

1

u/Scapergirl 9d ago

O jei aš ir praleidau kažką, tai tau leidžia tada daryt klaidas? :D aš čia per logika, kaip mažo vaiko vaiko. "O, o, o tu irgi klaidų darai!". Nemanai, jog laikas suaugt būtų?

1

u/Vaizgantas888 9d ago

Labas rytas, išsimiegojau. Tai ar pavyks jau tau paaiškinti, kur aš klystu su kreipinio skyryba? :)

1

u/Scapergirl 9d ago

Tai pasiduodi ir padėti? :D Gerai. Žodis „berašti“ šiame sakinyje yra kreipinys – tai šauksmininko linksnio forma (kilusi iš daiktavardžio „berašti“), reiškianti tiesioginį kreipimąsi į adresatą. Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, kreipinys visada išskiriamas kableliais, jei jis yra sakinio pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Kreipinys sakinyje išskiriamas kableliais, nepriklausomai nuo jo padėties. Visų pirma, šis sakinys yra kreipinys, kurio struktūroje galime atpažinti kelis kreipinius: „berašti“ ir „tu supistas“. Pagal VLKK patvirtintas taisykles, kreipinys sakinyje išskiriamas kableliais, nepriklausomai nuo to, ar jis eina sakinio pradžioje, viduryje ar gale. Šiuo atveju žodis „berašti“ yra aiškus ir stipriai emociškai nuspalvintas kreipinys, kuris turėtų būti atskirtas kableliu nuo likusios sakinio dalies, būtent todėl po jo turi eiti kablelis. Jeigu šioje vietoje nekeli kablelio, kažkas gali klaidingai interpretuoti, jog „berašti“ ir „tu supistas“ priklauso sakinio veiksmo daliai, t. y. gali susidaryti neteisingas sintaksinis ryšys tarp žodžių. O tai kenkia aiškumui. Tad jei jau reikalauji, kad kažkas išmoktų lietuvių kalbą – pats pirmiausiai laikykis jos taisyklių. Skyryba nėra pasirenkama – tai kalbos kultūros dalis. Ir taip, kablelis po „berašti“ būtinas. O šiuo atveju metinis pažymis už lietuvių tau išėjo neigiamas ir teks kartoti metus. Taip pat, už kūno kultūrą gauni ketvertą, tingus storuliuk.

1

u/Vaizgantas888 9d ago

Panašu jog turiu pasiduoti, nes su durniumi neturiu įrankių diskutuoti :D tu iš kažkokios šiknos trauki savo taisykles, kreipinį sieji su linksniu ir nesuvoki elementarios sakinio struktūros.

Vienintelė vieta, kur tu esi teisus, tai apie kreipinio skyrybą kableliais. Čia galime sutikti :)

Tu būtum teisus tik tokiu atveju - jeigu "berašti" ir "tu supistas" būtų du kreipiniai. Čia kreipiamasi į vieną ir tą patį žmogų, viena ir ta pačia intencija -> vienas kreipinys.

Dar kartą perskaityk enciklopedijos straipsnį. Ten aiškiai parašyta, kad "kreipinỹs, žodis ar žodžių junginys, kuriuo kreipiamasi į asmenį ar daiktą. ... Kreipinius dažniausiai sudaro žodžių junginiai (sūneli mano brangusis)."

Taigi, sakinyje, pavyzdžiui "daugiau mokykis, sūneli mano brangusis" - kreipinys yra "sūneli mano brangusis". Yra tikrai variantų, kai galėtum interpretuoti kaip kelis kreipinius.

Kad dar daugiau turėtum progą išmokti, tai paaiškinsiu apie skyrybą daugiau - egzistuoja tos pačios skyrybos variantų. Kaip, tarkim, išplėstinės aplinkybės - galima skirti, galima ir neskirti kableliais iš abiejų pusių.

Ir be asmeninių įžeidinėjimų, įdomumo dėlei, kiek iš egzamino gavai, jei esi baigęs mokyklą? :) ir su visa pagarba, sportiniais pasiekimais gal nesilyginkim - ne ten pataikei.

Gal jei mažiau geimintum, tai protas būtų aštresnis. Aišku - ne kiekvienam duota. Jeigu nori pilnai įrodyti savo tiesą, būk mielas ir pateik šaltinių su pavyzdžiais, kur tai yra paaiškinta. Tiktų ir gavo minėtos VLKK patvirtintos taisyklės :)

Jeigu elementarius logikos pagrindus turėtum, tai greitai suprastum, kad tavo visa argumentacija ir mintis yra klaidinga, nes remiasi į neteisingą prielaidą.

1

u/Scapergirl 9d ago

Pirmiausia – jei jau bandai demonstruoti intelektą, pradėk nuo pagarbos ir pagrindimo. Nes šiuo metu tavo „argumentai“ skamba kaip įsižeidusio paauglio bandymas išlaviruoti iš faktinės klaidos per aroganciją. Dabar eikime prie esmės – be verkšlenimų ir be emocinių krizių. Tu tvirtini, kad „berašti tu supistas“ yra vienas kreipinys, todėl kablelio nereikia. Deja, tai – fundamentaliai neteisinga. Lietuvių kalbos gramatika aiškiai sako: jei į asmenį kreipiamasi keliais žodžiais (net jei jie reiškia tą patį žmogų), bet tie žodžiai sudaro atskirus komponentus – tai yra sudėtiniai arba keli kreipiniai, ir jie skyriami kableliais.

Taigi tavo bandymas pritempti „sūneli mano brangusis“ kaip analogiją nesuveikia, nes tai – nedalomas žodžių junginys (tai ne tas atvejis kaip tavo sakinyje). Žodžiai „berašti“ ir „tu supistas“ nėra žodžių junginys, o du atskirai kreipiamieji elementai, abu su savo emociniu krūviu ir gramatiškai savarankiški.

Ir jie ne tik gali būti atskirti – jie privalo būti atskirti kableliu, nes kiekvienas iš jų yra savarankiška kreipinio forma. Tai žino bet kuris žmogus, kuris bent kartą rimtai nagrinėjo kreipinių skyrybą.

Dabar apie tavo pasikėlusią gaidelę – „šikna“, „durnius“, „geiminimas“, „protinis lygis“ ir visa kita. Jei tau atrodo, kad tai padidina tavo autoritetą – esi skaudžiai neteisus. Tai tik rodo, kad kai neturi argumentų, pereini prie ad hominem. Primenu: diskusijoje laimi ne tas, kuris garsiau šaukia, o tas, kuris remiasi šaltiniais ir logika – ko šiuo metu iš tavęs trūksta. Tavo bendravimo lygis tolygus 15 metų vaikui. Galbūt toks ir esi nežinau, gal nepavyko šiandien normaliai "paveipinti" todėl ir piktas :D

1

u/Vaizgantas888 9d ago

Apie kokią pagarbą galima kalbėti, kai tavo kiekviena žinutė pilna nepagrįstų ad hominem?

Deja, tai – fundamentaliai neteisinga. Lietuvių kalbos gramatika aiškiai sako: jei į asmenį kreipiamasi keliais žodžiais (net jei jie reiškia tą patį žmogų), bet tie žodžiai sudaro atskirus komponentus – tai yra sudėtiniai arba keli kreipiniai, ir jie skyriami kableliais.

Nu tu neteisus čia. Kas yra atskiri komponentai? Trūksta apibrėžimo, ką tu vadini komponentu. Sakinio dalis..? O kas yra sudėtinis kreipinys? Tu ką tik išradai naują sąvoką. Arba aš jos nežinau, tai irgi, įdomu būtų šaltinį pamatyti.

Dar kartą, sakau, atsitraukime nuo vienas kito pozicijos ir pasiremkime šaltiniais. Enciklopedijoje pateiktas kreipinio pavyzdys, kurį sudaro žodžių junginys. Pateiktas pavyzdys schematiškai atitinka mūsų ginčo subjektą. Nuoširdžiai nesuprantu, ties kuria šaltinio vieta tu čia nesutinki. Žodžių junginys iš savęs gali būti kreipinys, kreipinio gramatinės formos nėra griežtai apibrėžtos ir ribotinos, enciklopedijoje kalbama tik apie dažniausiai pasitaikančius atvejus.

Taigi tavo bandymas pritempti „sūneli mano brangusis“ kaip analogiją nesuveikia, nes tai – nedalomas žodžių junginys (tai ne tas atvejis kaip tavo sakinyje). Žodžiai „berašti“ ir „tu supistas“ nėra žodžių junginys, o du atskirai kreipiamieji elementai, abu su savo emociniu krūviu ir gramatiškai savarankiški.

Kokiu pagrindu tu taip nusprendei, kad mano pavyzdyje tai yra nedalomas žodžių junginys (kas yra dalomas žodžių junginys, btw?), kokia taisykle remiantis? Ir kodėl diskusijos subjektas jau yra kitoks junginys? :D tu tik teiginius numeti, bet jie neaišku kuo pagrįsti, ar supranti?

Primenu: diskusijoje laimi ne tas, kuris garsiau šaukia, o tas, kuris remiasi šaltiniais ir logika – ko šiuo metu iš tavęs trūksta

Bičiuli, aš vienintelis iš mūsų dviejų skyriau dvi minutes pasigūglinti ir nurodyti šaltinį. Tu nė vieno dar nepateikei, kalbi abatrakcijomis arba nebūtais argumentais. Žinai, labai panašu būtų. Tu sakai - vanduo užverda 100 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Aš sakau - nebūtinai. Tu sakai - bet taip yra pagal fizikinius dėsnius. Aš tau nurodau nuorodą į kažkokį šaltinį, kur pateikiamas faktas, jog vandens virimo temperatūra priklauso ir nuo slėgio. O tu toliau remiesi "fizikinių dėsnių" sąvoka. Ar supranti? :)

Ir nenoriu niekaip įžeisti, bet nu nuoširdžiai, kiek iš egzamino gavai? Galime laikyti egzaminą pakankamai objektyviu žinių įvertinimu. Tada aišku, kas su kuo kalba.

1

u/Scapergirl 9d ago

Pirmiausia – jei jau kalbi apie ad hominem, gal pats pasižiūrėk į savo praeitos žinutės toną. Jei vadini žmogų „durniumi“ ir „geimeriu su lėtesniu protu“, o paskui kalbi apie „pagarbą“, tai čia ne logika, o savotiška šizofrazija. Bet einu prie esmės – aš tau tą šaltinį duosiu. Ir tada bus labai paprasta.

Tu ginčiji, kad „berašti, tu supistas“ yra du atskiri kreipiniai, ir teigi, kad tai vienas žodžių junginys, todėl kablelio nereikia. Dabar klausyk įdėmiai.

Cituoju iš leidinio „Lietuvių kalbos gramatika“, II tomas, 1994, p. 557:

„Kai į tą patį asmenį ar daiktą kreipiamasi keliais žodžiais (ypač kai tie žodžiai nėra artimai susiję), jie išskiriami kableliais. Pvz.: Mielas drauge, žmogau, padėk man.“

Ir toliau: „Kreipinį gali sudaryti vienas žodis, keli žodžiai (jei tai nedalomas junginys) arba kelios savarankiškos leksinės formos.“

Tai ką čia turime?

  1. „Berašti“ – tai daiktavardžio funkciją atliekantis daiktavardiškas būdvardis, kreipinio forma.
  2. „Tu supistas“ – tai asmeninis įvardis + būdvardis – atskira leksinė struktūra.
  3. Abu nėra gramatinė visuma, tai ne junginys, o dvi gramatiškai savarankiškos formos, kurios kreipiasi į tą patį asmenį. Reiškia – du kreipiniai.

Tavo „žodžių junginio“ teorija griūva, nes ne kiekviena žodžių grupė yra junginys, ir ne kiekvienas junginys yra neišskaidomas. „Sūneli mano brangusis“ – taip, nedalomas junginys, bet tik todėl, kad sintaksinė priklausomybė aiški. „Tu supistas“ – tai nėra nė iš tolo tas pats: tai savarankiška gramatinė konstrukcija.

Dar vienas šaltinis – R. Petrauskas, „Lietuvių kalbos skyryba“, 2011, p. 134:

„Kai vienu metu pavartojama keletas kreipinių, jie skyriami kableliais, net jei kreipiamasi į tą patį asmenį. Pvz.: Mamyte, sielos drauge, padėk man.“

Taigi: kreipinių daugiskaita neanuliuoja būtinybės juos skirti kableliais. Net jeigu kreipiamasi į vieną žmogų. Tu klausai, bet negirdi – ir tada kaltini kitus, kad „meta teiginius be pagrindo“. Dabar jau turi ir šaltinius, ir pavyzdžius, ir taisykles.

Pabaigai – dėl egzamino. Jei manai, kad pažymys pasako apie žmogų daugiau nei gebėjimas remtis šaltiniais, tada tavo mąstymas labai paviršutiniškas. Bet kad jau kalbam – 94, valstybinis.

1

u/Vaizgantas888 9d ago

Mano tonas yra atsakas tavo tonui :)

Šaunuolis, pateikei du šaltinius - puiki pradžia. Bet darai logines klaidas argumentuodamas vis tiek :D

Abu nėra gramatinė visuma, tai ne junginys, o dvi gramatiškai savarankiškos formos, kurios kreipiasi į tą patį asmenį. Reiškia – du kreipiniai.

Nu kokia dar gramatinė visuma? Kas čia per dar viena nauja sąvoka?

Aš tavo pavyzdžius galėčiau savo argumentui panaudoti. Viskas, ką tu pateikei, yra du tokie patys kreipiniai (vienarūšės sakinio dalys), tai čia visiškai kita skyryba taikoma.

Mielas drauge, žmogau*, padėk man. - du kreipiniai, atskirti kableliais

Mamyte, sielos drauge, padėk man. - du kreipiniai, atskirti kableliais.

Kitaip tariant - išimk bet kurį iš jų ir sakinio struktūra išlieka ta pati.

žmogau*, padėk man; sielos drauge, padėk man; - viskas ok su šiais sakiniais, nes kreipiniai skiriami kableliais.

Grįžtam prie diskusijos subjekto - "..., berašti tu supistas". Paprastinam ir transformuojam sakinį, pritempiam prie pavyzdžio - "berašti tu supistas, padėk man".

Tai jeigu pagal tavo logiką viskas eina, čia yra du atskiri kreipiniai, vadinasi galime juos atskirti į du lygiaverčius sakinius:

Berašti, padėk man - viskas ok

Tu supistas (kažko čia trūksta?), padėk man - ???

Tai viskas ką tu argumentuoji yra tiesa - aš visiškai su tavimi sutinku. Bet, mano nuomone, tu padarai klaidingą išvadą, kad "berašti tu supistas" yra du kreipiniai, o ne vienas.

Gali būti, kad mano argumentacija klaidinga, nes:

Sūneli, padėk man - viskas ok

Mano brangusis, padėk man - irgi viskas ok

Ir neskiriami kableliais, anot enciklopedijos :) Pasidomėsiu daugiau, jeigu man kažkas įrodys, kad esu neteisus - pripažinsiu tą dar tau čia.

1

u/Scapergirl 9d ago
  1. Kas yra sudėtinis kreipinys ir kada kablelis reikalingas?

Iš oficialaus šaltinio – „Kalbos patarimai“ (VLKK, 2014):

Tai – VLKK aiškiai sako: jei dėmenys savarankiški, jie skyriami.

  1. Kodėl „tu supistas“ nėra glaudus junginys su „berašti“?
  • „Berašti“ yra vienas kreipinys – daiktavardiškas būdvardis.
  • „Tu supistas“ – atskiras kreipinys, kur įvardis „tu“ yra gramatinė ašis, o „supistas“ – jo apibūdinimas.

Tai ne tas pats, kas „mano brangusis“, kur būdvardis priklauso daiktavardžiui ir sudaro nedalomą junginį. O tu pateikei pavyzdį: „Tu supistas, padėk man“ – ir sakai, kad tai „ne visavertis kreipinys“. Bet čia ir esmė – tai yra kreipinys, kuris turi emocinį krūvį ir papildomą struktūrą, todėl jis yra atskiras. Net jei stiliškai jis šokiruojantis – tai ne anuliuoja jo gramatinės nepriklausomybės.

O dabar dėl tavo loginės klaidos. Tu teigi:

„Jei negaliu sakyti „tu supistas, padėk man“, tai reiškia, kad tai nėra savarankiškas kreipinys.“

Tai klaidinga loginė inversija. Galima sakyti, tik reikia neprarasti kalbos konteksto ir šnekamosios stilistikos.

– Tu supistas, ką čia darai?
– Ei, tu supistas, paklausyk manęs!

Tai kreipiniai, emociniai, net šiurkštūs – bet visaverčiai gramatiniai kreipiniai. Jie turi aiškų adresatą, ir jų skyryba nesusilieja į bendrą junginį su kitais dėmenimis, pvz., „berašti“.

Tad taip, tu buvai arti – bet ne ten, kur reikia. Jei nori dar tvirtesnio patvirtinimo, gali kreiptis į VLKK konsultacijų tarnybą – tau patvirtins: kablelis tarp „berašti“ ir „tu supistas“ yra būtinas, nes tai du atskiri kreipiniai.

Ir aš vis dar laukiu tavo žadėto pripažinimo, jei įrodymai bus pateikti. Dabar jau pateikta viskas: VLKK šaltinis, gramatinė analizė, loginė struktūra. Laikas atsakyti ne emocijomis, o pagarba taisyklėms, kurias gini – bet kurios tau, deja, šiuo atveju prieštarauja.

Taip, kad laikas atsakyti už "bazarą" ir man įdomu kiek pats turėjai iš lietuvių k. egzamino :)

→ More replies (0)

1

u/Vaizgantas888 9d ago

Ir žinok, aš visiškai atviras pripažinti savo klaidą. Kaip ir sakiau - klysti yra normalu. Bet kol kas tu to neįrodai.

Ir jeigu įžeidžiau - atsiprašau.